SPA
LT | EN
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
HORECA straipsniai
2010-11-22
Sigitas Godelis penkerius metus drauge su žmona Laima valdo viešbutį "Bad Serneus" Šveicarijoje, Graubiundeno kantone. Lietuvoje šis 58 m. verslininkas pamenamas kaip vienas EBSW valdybos narių. Skandalingais EBSW laikais, p. Godelis vadovavo "Bangos" gamyklai, taip pat užėmė Lietuvos banko valdybos nario pareigas. Po EBSW istorijos verslininko biografijoje – viešbučiai Kaune "Žaliakalnis" ir "Takioji Neris". Nors sutarėme, jog kalbėsime apie šveicariškąjį periodą p. Godelis, pripažįsta, jog EBSW yra ne tik priežastis kalbėti apie kontraversišką praeitį, bet ir valstybinės karjeros pabaigą Lietuvoje.
"Reikia susitaikyti su tuo, kad pataikei ne laiku ir ne vietoje. Aplinkybės susiklostė taip, kad viskas vyko vienu metu – ir "Banga" ir EBSW ir Lietuvos bankas. Negaliu sakyti, kad mane kas nors vertė to imtis pristatęs ginklą prie smilkinio. Rinkausi tai, kas, maniau, buvo optimalu man ir mano šeimai. Finalas buvo toks, kad keliai į politiką ar į valstybės įmonę buvo užkirsti. Tai puikiai supratau ir pasukau į privatų verslą", – pasakoja p. Godelis.

Trumpai tariant, įsukti „Žaliakalnio“ ir „Takiosios Neries“ viešbučiai buvo sėkmingai parduoti.

"Grąžinus kreditus, liko šiek tiek pinigų ir dar prieš išeinant į pensiją buvo pasiryžimo nuotykiui", – šypteli pašnekovas. 

Tas nuotykis ir yra viešbutis Šveicarijoje?

Tas nuotykis netikėtai ir atsitiktinai prasidėjo prieš 5 m., mums su žmona Laima beslidinėjant Austrijoje, Išgle. Būtent tada sulaukėme pasiūlymo apžiūrėti Šveicarijoje parduodamą viešbutį, esantį maždaug pusantros valandos kelio nuo Išglo. Žinojome, jog tai pora metų neveikiantis, potvynio nusiaubtas pastatas, stovintis ant upės kranto. Pamatėme seną, gražų statinį su baldais, paveikslais, bet pilną šiukšlių, molio, žvyro. Saulėtą žiemos dieną, kai švelniai krenta snaigės nuo eglių, ta vieta atrodė fantastiškai – kaip iš vaikystės kalėdinio atviruko. Aš užkibau, žmonelė žiūrėjo atsargiai. Bet pas mus galioja taisyklė, kad mylintis žmogus turi dalintis mylimojo likimu, tai abu apsisprendėme važiuoti nuotykio į Šveicariją.

Kokia pradinė nuotykio kaina?

Pirkinio kaina 2,3 mln. Šveicarijos frankų (5,8 mln. Lt dabartiniu kursu), didžiąją dalį finansavo "Danske bankas". Antra tiek investavome į viešbučio atnaujinimą. Dabar apyvarta 1,3 mln. Šveicarijos frankų (3,3 mln. Lt). Pagal Šveicarijos įstatymus užsienietis negali nuosavybės teise įsigyti žemės ar pastatų. Jis gali turėti bendrovę, kuri gali pirkti pastatus, žemę. Su žmona įkūrėme bendrovę, tapome akcininkais ir pradėjome nuo nulio, neturėdami nė vieno leidimo nei restoranui, nei viešbučiui, nei prekybai alkoholiu, tabaku. Turėjome atidaryti viešbutį 2006 m. Kalėdoms, o gruodžio 20 d. dar neturėjome nė vieno leidimo. 21 dieną pradėjome skambinti, nervintis, teirautis, o mus informavo, kad jei suplanuotas atidarymas per Kalėdas, iki to laiko visi leidimai bus atsiųsti paštu. Taip ir buvo.

Kiek reikėjo laiko gauti leidimams?

Tai kad mes dorai nė nežinome. Atvykome, liepą pradėjome darbus ir numatėme baigti Kalėdoms. Rugsėjį užpildėme atitinkamas anketas, išsiuntėme laiškus ir pamiršome. Eiti niekur nereikėjo. Vieną kartą pasidomėjome, kaip mums sekasi, buvome informuoti, jog kliūčių verslui nėra. Ir, kaip minėjau, prieš pat atidarymą gavome visus reikalingus dokumentus.

Tarkime, "Takiojoje Neryje" nebuvo savaitės be tikrintojų, o čia per penkerius veiklos metus turėjome keturis tikrinimus. Pirmojo karto nepavadinčiau tikrinimu, maisto kokybės ir veterinarijos inspektoriai susipažino su mūsų virtuvės padėtimi ir projektu, pareiškė pastabas, ką turėtumėme padaryti. Liepė išardyti seną medinį barą, kuris per daugybę metų buvo persigėręs riebalais ir viskuo kitu bei iš tiesų atrodė labai nehigieniškai.

Visi reikalavimai buvo išdėstyti žodžiu, kaip patarimai. Per du mėnesius viską įgyvendinome. Inspektoriai atvyko po metų pažiūrėti, kaip mums sekasi ir patikrinti objektyvių rodiklių – kaip šalinamos atliekos, kaip apsirengę virėjai, kokios dezinfekavimo priemonės naudojamos, taip pat tikrinami stalų ir indų paviršiai. Reikalaujama, kad nebūtų, tokių, ant kurių galėtų kauptis nešvarumai, bakterijos. Taip pat tikrinama ir savikontrolės sistema – temperatūros šaldytuvuose priežiūra, tualetų valymas. Visur reikalingas atsakingo darbuotojo parašas.

Tikrinimai žmogiški, paprasti ir suprantami. Tikrintojo pozicija tikrinamojo atžvilgiu nuo lietuviškosios skiriasi tuo, kad Šveicarijoje inspektorius neturi tikslo "kažką" rasti. Lietuvoje inspektorius kone viešai sako, kad turiu "kažką rasti, nes viršininkas nežinos, ko aš čia pas tave buvau atėjęs". Deja, Lietuvoje iš anksto preziumuojama, kad jei jau jis verslininkas, tai būtinai turi nesiplauti rankų, nevalyti tualetų, dėti į maistą gyvybei pavojingas priemaišas ir taupyti visur, kur galima taupyti savo svečio sąskaita.

Kalbant apie taupymą kliento sąskaita, ar tikrai jūs to nepastebite Lietuvos restoranuose, viešbučiuose? 

Mano darbo principas "Žaliakalnyje", "Takiojoje Neryje" buvo aiškus – neatbaidyti svečio, nes kitą kartą jis nebegrįš. Tas principas, jog geriausias kontrolierius yra svečias, pasiteisino ir Šveicarijoje.  Kita vertus, aš galvoju, jog Šveicarijoje du trečdaliai Lietuvos verslininkų subankrutuotų arba būtų tuoj pat uždaryti. Nes nuo logiškų higienos ir elementaraus saugumo reikalavimų niekur nepabėgsi. Kalbant lietuviškais pavyzdžiais, jei ten, kur aš dabar dirbu, būtų nustatyta, jog su ta pačia cisterna vežamos srutos ir sirupas maistui – tokia įmonė būtų nedelsiant uždaryta, o savininkas prarastų veiklos licenciją.

Ten sistema labai paprasta, jei savininkas šiurkščiai pažeidžia verslui keliamus reikalavimus, atimama vardinė licencija, nes ne bendrovė, o konkretus žmogus gauna licenciją verstis viena ar kita veikla. Tarkime, bus nustatyta, kad aš ne dėl klaidos, o piktybiškai sistemiškai nemoku mokesčių – to užtektų licencijai atimti.

Koks buvo požiūris į investuotoją iš Rytų Europos?

Negaliu kalbėti apie visą Šveicariją, ji labai įvairi. Graubiundeno kantone, kuriame yra ir mūsų viešbutis, mažai gyventojų, daug miškų. Turizmas ir žemės ūkis yra pagrindiniai verslai. Turime kaimyną ūkininką, dabar jau ne tik kaimyną, bet ir gerą bičiulį. Mano patirtis ne iš Ženevos, Ciuricho ar Berno, o iš Šveicarijos kaimo, kur durys nerakinamos, ūkininkas turi kioskelį su pinigų dėžute, o ne kasos aparatu.

Tačiau mums pradėjus verslą, vietinis laikraštis paskelbė "Baltai jau ateina". Rašinyje buvo labai apgailestaujama, kad Šveicarija išgyvena sunkius laikus, kai kantone užsieniečiai perka viešbučius.  Iš esmės tas straipsnis buvo neigiamas, jame apgailestaujama, kodėl neatsirado šveicarų, kurie norėtų valdyti 500 m. istoriją turintį viešbutį.

Savo ruožtu mes dirbome, plėtojome verslo aplinką, kiek galėjome bendravome su vietiniais žmonėmis ir tas požiūris pasikeitė. Dabar turime daug bičiulių. Tiesa, draugų – ne. Apskritai šveicarai draugų neturi, jie užsidarę šeimose. Žmonės bendrauja bičiulių rate, susirenka pasėdėti į barą, restoraną.

Kas nutinka Lietuvos verslininkui pradėjusiam dirbti tokioje šalyje kaip Šveicarija. Jis pats savanoriškai trokšta dirbti skaidriai, ar aplinka priverčia? Kodėl Lietuvos restorane jo darbuotojas "nemuša į kasą", o Šveicarijoje "muša"?

Vienos priežasties niekada nebus. Viena vertus, pati Lietuvos istorija ugdė žmones, kurie tarsi būtinai turi kažką apgauti, jei kas geriau gyvena – kiti sprogsta iš pavydo, jei žmogus verslus – tai jis spekuliantas. Kitos Europos šalys neturėjo tokios patirties, kaip Lietuva.

Tačiau kiekvienas žmogus savo viduje nori aiškumo. Kalbant apie verslą, tai būtų skaidri buhalterija, paprastos veiklos taisyklės, pastovūs mokesčiai ir jokių netikėtumų. Pavyzdžiui, visai neseniai gavau vardinį laišką, kuriame mokesčių inspekcija mane informavo, jog nuo 2012 m. keisis vienas mokestis. Kantone, kuriame gyvenu, tokios taisyklės – apie mokesčių pasikeitimą verslą būtina informuoti prieš 2 m. O Lietuvoje mokesčius gali pakeisti per mėnesį, nesvarbu, kad verslas turi savus planus, sutartis, valdžia gali lengvai viską sujaukti. Manau, dėl tos netikėtumo baimės verslas su valdžia žaidžia žaidimą "kaip tu man, taip aš tau". Tai lyg verslo kerštas – gudrūs samdosi advokatus, kurie išdėlioja mokesčių schemas, o mažiau gudrūs tiesiog nemoka mokesčių ir laukia, kas bus. 

O kai žmogus patenka į terpę, kur policininkas kyšio neima, maisto kokybės inspektorius ne baudžia, o duoda logiškus patarimus, jis patiki, kad aiškumas nėra dirbtinis, atsipalaiduoja nuo įtampos. Kai jis mato, kad aplinkui niekas nevagia, jis galvoja, kodėl aš turiu vogti, kai niekas to nedaro. Viskas stoja į savo vietas.

Lietuvoje viešbučių ir restoranų atsidaro daugiau nei užsidaro, tačiau šio verslo atstovai nuolat kalba apie nepakeliamas sąlygas – augančius mokesčius, brangstančius energijos ir darbo jėgos išteklius.

Mano nuomone, ne PVM dydis yra svarbu, o tai, kad jis nešokinėtų į vieną ar kitą pusę. Šveicarijoje PVM tarifas yra labai žemas – 7,6%. Tačiau jis toks yra visiems verslams. Niekas nereikalauja išimčių viešbučiams. O Lietuvoje dažnai dėliojasi nelygios verslo sąlygos – štai artėja krepšinio čempionatas, vienas stato viešbutį iš kreditų, kitas gaus ES paramą. Čempionatas baigsis, jei du viešbučiai bus vienoje gatvėje, jie automatiškai atsidurs nelygiose verslo sąlygose. Gavusiam ES paramą, nereikės (arba reikės mažiau) grąžinti kreditų, mokėti palūkanų. Jis po to čempionato galbūt išgyvens.

Mūsų viešbutyje 40 kambarių, sveikatingumo centras, didelis baseinas – ir dirba 10 žmonių, Lietuvoje  28 kambarių viešbutyje dirbo apie 30 žmonių. Tai yra ne tik darbo našumo, bet ir Darbo kodekso problemos. Viršvalandžių ir darbuotojų atleidimo klausimai Šveicarijoje sprendžiami kitaip. Ten darbuotoją savininkas gali atleisti įspėjęs prieš mėnesį, ir joks teismas negali jo sugrąžinti į darbą. Tarkime, įtikinama priežastis, kad žmogus negali dirbti kolektyve.

Tai kažkas panašaus, kai šeimos skyrybų priežastimi nurodoma "nesutapo  charakteriai"? Ar jums pačiam teko atleisti darbuotojų?

Atleistais darbuotojais rūpinasi Darbo birža, jie gauna 80% buvusio atlyginimo pašalpą. Paprastai jie randa darbą, tik tiek, kad nauji darbdaviai visuomet skambina į buvusią darbovietę ir teiraujasi rekomendacijų. Tačiau darbdavys turi teisę atleisti žmogų, jei jo elgesys tiesiog trikdo verslą.

Per penkerius metus esu atleidęs du darbuotojus – ispanę merginą, kuri neįmušė į kasą porą kartų ir restorano sąskaita vaišino savo gimines. Ir vieną padavėją vokietę būtent dėl charakterio, kuris tiesiog netiko aptarnavimui. Su darbuotojais vietiniais šveicarais problemų nėra kilę.

Galite išsamiau palyginti verslo sąlygas ten ir čia?

Elektros energija, patalpų nuoma, degalai Šveicarijoje pigiau. Atlyginimo minimumas 3.400 Šveicariškų frankų (8.600 Lt). Tiek uždirba valytoja ir mokėti mažiau aš jai negaliu. Daug pagrindinių dalykų pigiau, mokesčių sistema stabili, atlyginimų vidurkis nemažas.

Visa tai įvertinus, matau, kad, nepaisant trukdžių, Lietuvoje verslas yra ir plečiasi. Visgi, tas valdžios ir verslo žaidimas "kaip tu su manimi, taip aš su tavimi " ir lemia nekontroliuojamos ekonomikos mastus. Tarkime, Šveicarijoje mokesčių inspekcija gauna duomenis, iš gėrimų pardavėjų , kiek ko parduota. Restorano savininkas turi kasos duomenimis ir likutį sandėlyje. Tai tokia sistema, kad bet kada galima pažiūrėti, ar aš neprekiauju nelegaliai.

Tačiau jūs galite turėti vieną kitą dėžę vyno savo namuose, įsigijęs savoms reikmėms ir kartais netyčia jį parduoti viešbučio svečiams.

Vėl kalbėsiu pavyzdžiais. Mes nusivežėm šuniuką. Praėjo metai, šuniukas bėgioja po kiemą. Ir štai viena mūsų bendradarbė šveicarė sako: mes negalvojame, kad jūs nenorite mokėti mokesčių, matau, kad esate užsiėmę, tai duokite man 100 frankų, aš nuvažiuosiu ir sumokėsiu šunų mokestį. Sumokėjus mokesčius šuo gauna "cedeliuką". Ir visas kaimas mato, kad šeimininkas yra tvarkingai mokantis mokesčius. Taigi, jei aš pradėsiu pardavinėti vyną "iš namų", ta pati šveicarė man pasakys, kad taip nedaroma. Viskas prasideda nuo savęs. Jei nori gyventi taikiai su savimi, valdyti verslą nebijodamas savo darbuotojų, turi laikytis taisyklių, kurių laikosi aplinka. Visa tai kuria darbo našumą, lojalumą įmonei ir atsiranda supratimas, kad nemažą atlyginimą reikia užsidirbti.

Lietuvoje vidutinis verslininkas, ypač restorano savininkas, greičiausiai jums pasakytų, kad bepigu Šveicarijoje dirbti skaidriai, o Lietuvoje mokant mokesčius, nuomą, "baltus" atlyginimus - tiesiog neišgyventum.

"Takiojoje Neryje" dirbo 130 žmonių, nė vienas žmogus negaudavo atlyginimo vokelyje.

Išsivertėte ir be kyšių?

Be kyšių?... Atvirai sakant, ne. Pati sistema tokia buvo, turėjome gaisrų, turėjome didelių problemų, įvairiausių komisijų... Iš tiesų Lietuvoje sunku išgyventi verslui neturint artimų santykių su valdžios pareigūnais. Vėl palyginsiu - po vieno tikrinimo inspektorių pakviečiau papietauti. Jis mandagiai atsiprašė ir paaiškino negalįs pietauti ten, kur tikrina. O pietaus pas mano kolegą, kurio šiandien netikrina. Lietuvoje ateina 3- 4 tikrintojai, jie gerai papietauja, išgeria 20 g ir taip tas tikrinimas prasideda ir baigiasi.

Sakoma, kad šveicarai ypač saugo savo rinką?

Tai mentaliteto, požiūrio klausimas. Prieš kelerius metus Ciuriche susipažinau su lietuviu langų gamintoju, kuris iki ekonomikos nuosmukio sėkmingai dirbo Airijoje. O jam prasidėjus sumanė lietuviškus langus vežti į Šveicariją. Jį įspėjau, kad šveicarai mūsų langų nepirks, net jei jie labai geros kokybės ir dukart pigesni. Po pusmečio sužinojau, kad tas verslininkas nepardavė nė vieno lango. Tai nėra mūsų verslo nesėkmė, tiesiog šveicaras perka tik Šveicarijoje pagamintą langą.

Tarkime, mes spausdiname viešbučio lankstinukus Lietuvoje, tai yra gerokai pigiau. Tą patį pasiūlėme ir trims savo partneriams, visų atsakymas vienas - ačiū, mes turime savo spaustuves čia. Ir trečias pavyzdys – šveicariškas vynas. Pasaulyje jis nėra populiarus, tačiau šveicarai geria vietinį vyną. Ir kone visas šveicariškas vynas suvartojamas vidaus rinkoje. Nelabai svarbu, kad yra daug itališko pigesnio vyno. Mes viešbutyje turime įvairių šalių vyno, tačiau 94% parduodama būtent šveicariškojo.

 

Informaciją pateikė: www.vz.lt  ( Irma Verbienė, "Verslo žinios" )


Griežtai draudžiama HORECAGURU.LT paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti HORECAGURU.LT kaip šaltinį.
Vardas:
Vertinimas:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Komentaras:
 
Vartotojų sritis
Renginių ir parodų kalendorius
<< Lapkritis 2017 >>
PATKPnŠS
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
Paieška
  kontaktai   |   reklama   |   taisyklės   Interneto svetainių kūrimas: ITGroup.lt