SPA
LT | EN
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
HORECA straipsniai
2011-01-24

Kitą dieną iš Rūtos Š. gaunu trumpą laiškelį: „Tos vyninės „Notre vie“ gražus tik fasadas. Tranki muzika (nepritildė net paprašyti), ne itin malonus personalas, nėra pasirinkimo. Nusprendėm, kad „ne pas „Notre vie““ ir išgėrę po taurelę persikėlėme į  „Burbulio vyninę“ Rūdninkų aikštėje. Puiki, rami vietelė su daug apie vyną žinančiu šeimininku (vynas iš Italijos), kuris pats papjaustė kumpio ir sūrio, paleidęs padavėją namo, nes darbo laikas ėjo į pabaigą. Žodžiu, – notre vie“. (Notre vie (iš prancūzų k.) – mūsų gyvenimas).

Kad praeiviai matytų


Gali būti, jog per gerą mėnesį "Notre vie" reikalai pasikeitė, kad ten taip pat miela ir sava. Bet dabar – kalba apie Burbulį.Vingiuotais keliais – į vyno verslą

Pirmiausia išsiaiškiname, kad  „Burbulis“ – tai ne koks nors mažybinis pavadinimas, o tikra tikro žmogaus pavardė: Vaidotas Burbulis savo „Burbulio vyninę“ atidarė pernai, baigiantis lapkričiui. Sovietmečiu kažkuriame laikraštyje ar žurnale buvo tokia skiltis „Laiškas pakvietė kelionėn“. Prisimenu jos pavadinimą eidama pas p. Burbulį rengti teksto VŽ „Savaitgalio“ skyreliui „Naujos vietos“.

Vyninės šeimininkas pasakoja, jog prieš metus sykiu su draugais akcininkais įkūrė įmonę ir pradėjo didmeninę vyno prekybą, kaip didmenininkas pasirodė ir „Vyno dienose“. Nuo tų „Vyno dienų“ viskas ir prasidėjo – p. Vaidotui kilo idėja būti ne vien didmenininku,  bet turėti ir savo vietą, savo vyninę – kad praeiviai matytų. Dabar jo veikla – vyno baras, mažmeninės prekybos parduotuvė ir didmeninė prekyba.

Prie baro šeimininkaujanti p. Burbulio žmona Audronė įsiterpia pasakodama, kad pirmąkart p. Vaidotas „sublizgėjo“ su vynu prieš 10 metų, kai vienoje Šiaulių kavinėje pristatė savo mėgstamus vynus – vakarėlyje dalyvavę žmonės ligšiol jį prisimena ir sako patys nuo to laiko kitaip pradėję žiūrėti į vyno butelį. O p. Vaidotas ragauti vynus pradėjo dar mokyklos laikais – penkiaaukščio namo rūsyje, Gerosios Vilties gatvėje, buvo jų prisislėpęs, kiemo draugų pasikviesdavo. „Tie vynai buvo vengriški, bulgariški... Gal viskas nuo jų ir prasidėjo – skaitydavau etiketės, domėjausi, negėriau aklai“, – šypsosi pašnekovas.

Perfrazavus žinomą posakį, p. Vaidoto kelias iki „Bubulio vyninės“ nebuvo vien vynu laistytas. 1992 m. jis baigė medicinos mokslus, turi gydytojo diplomą. Po kelerių metų „netyčia nuklydo“ į logistikos pasaulį ir ten užtruko 15 metų.

„Vis tikėjausi – atsidėsiu gydytojo darbui po pusės metų, po dvejų. Po 5 m. apėmė "lengva buitinė depresija", kai suvokiau, kad grįžti į mediciną jau labai sunku, valios nebeužteko. Tie 15 m. prabėgo labai greitai“, – tarsteli pašnekovas. Jis pasakoja, jog darbo reikalais dažnai važinėdamas į Rusiją, Baltarusiją negalėjo nepastebėti, kad vyno klausimu tos šalys labai atsilikusios. Tuomet pamanė, kad būtų prasmingiau vežti vyno tenai, užuot tapus Lietuvoje dar vienu iš 100 alkoholio didmenininkų (jo licencija – Nr. 104), tačiau nei Rusijoje, nei Baltarusijoje neradęs patikimų partnerių pradėjo veiklą Lietuvoje.

Idėja – vietinės veislės

„Taip ir atsitiko – įkūriau įmonę, tada jau teko vyno vežtis“, – šypsosi pašnekovas. Pradėjo nuo itališkų, daugiausia iš pietinės Italijos, gaminamų iš vietinių vynuogių veislių, todėl jo vyninėje rasi vyno ir iš sparčiai Lietuvoje populiarėjančios 'Primitivo' veislės, ir iš nedaugelio pastebėtų raudonųjų veislių 'Negroamaro', 'Perricone', 'Magliocco', 'Frappato', baltųjų – 'Inzolia', 'Grillo', 'Catarratto', 'Grecanico', "Carricante" ir kt. Pasak pašnekovo, dabar Italijoje – tų vietinių veislių renesansas.

Puikaus vyno iš vietinių veislių siūlo dideli šeimos ūkiai, tokie kaip „Planeta“, yra ir kooperatyvų, į kuriuos jungiasi buvę vynuogių augintojai, sumanę daryti vyną. Tie, kurie seniai tęsia vyndarystės tradicijas, iš aukšto žiūri į tokius kooperatyvus, šiek tiek ir pagrindo tam turi. Žinoma, kooperatyvui irgi nedraudžiama gerą vyną gaminti, tik jiems sunkiau, net dėl mentaliteto.

„O maniškiai gamintojai... įvairūs. Yra ir kelintos kartos vyndarių, ir tik prieš keliasdešimt metų pradėjusių. Štai „Nicosia“ šeimos ūkį Sicilijoje, Etnos ugnikalnio papėdėje, XIX a. pabaigoje įkūrė dabartinio savininko prosenelis, o smarkiai įsibėgėjantį „Fondo Antico“ ūkį Vakarų Sicilijoje prieš keliasdešimt metų įkūrė farmakologas“, – pasakoja p. Vaidotas. Dar vieną „jo vyninę“ – „Feudo Arancio“ su 2 moderniomis vyno daryklomis 2009 m. žurnalas „Wine Enthusiast“ paskelbė Metų vynine.

Apibendrindamas p. Vaidotas skaičiuoja: daugiausia vyno jis turi iš Pietų Italijos – Sicilijos, Apulijos, Kalabrijos, yra ir Abrucų, Friulio gamintojų vyno, taip pat iš Austrijos – iš viso 100 pavadinimų. Sako, jog mielai prekiautų ir kai kuriais kitų importuotojų vynais.
Ponas Vaidotas vynus renkasi pats. Pats į visus ūkius nevažiuoja – ir brangu, ir laiko daug atima, tačiau, sako, yra tokios vietos kaip vyno parodos – „ProWein“ Diuseldorfe, „Vinitali“ Veronoje, kur susitinka su gamintojais.

„Ne viską, kas patinka, atsivežu. Yra ir komercinių dalykų – juk ką atsiveži, turi parduoti, taigi eilėje laukia dar daug neatvežtų“, – šypsosi pašnekovas.

Vynai „Burbulio vyninėje“ lentynose surikiuoti pagal charakterį: intensyvumą, svarumą, kad ir darbuotojai žinotų, kokio vyno pasiūlyti lankytojui, kai p. Vaidoto nėra vyninėje. Populiariausi, perkamiausi – iš Apulijos.

„Nežinau, kodėl juos pirkau, – užkabino kažkas kitas, ne vien mano paties skonis, o dabar ir man pačiam jie ima patikti vis labiau“, – šypsosi pašnekovas. Jis prisipažįsta, jog daug sunkiau parduoti vyną, kuris pačiam nelabai patinka. Sako, yra tokių ir jo vyninėje, pvz., „Merlot“ ir „Cabernet Franc“ iš Friulio – gerai padaryti, įdomūs vynai, bet savotiški. Ponas Vaidotas pasiūlo jų žmogui, kuris nori ko nors egzotiško, ir perspėja, kad butelyje gali būti ne visai tai, ko lankytojas tikisi – vienas labai žoliškas, o kitas... Tie, kurie ragavo „Cabernet Franc“ iš Luaros, pažįsta tokį vyną, atitinkantį savo stilių, – su tvartelio kvapu. Bet jei supranti, kad jis toks ir turi būti, tai viskas gerai.

Kultūra – dar ne ta

Suskaičiavus, kiek Vilniuje periodiškai atidaroma naujų vyninių, kyla natūralus klausimas – gal Lietuva išties tampa vyno kultūros kraštu?

„Pasižiūrėjus į gausybę Vilniaus vyninių, matyti, kad dauguma jų kol kas konkuruoja kainomis, – apie vyno kokybę ar edukaciją mažai kalbama. Žinoma, žmonės nori pabendrauti, tai šaunu, ir geresnio vyno išgerti, bet matyti, kad svarbu yra ne vynas, o jo kaina. Tokio vyno gėrimo nepavadinčiau kultūra. Jeigu alų ar degtinę pakeisi paprastu vynu, tai vargu ar gali sakyti, kad tai – jau kultūra“, – svarsto p. Vaidotas.

Paklaustas apie konkurenciją, jis sako neįsivaizduojantis, kad populiariosios vyninės „Tapo D'Oro“ ar „In Vino“ būtų jo konkurentės. Jų paskirtis kita – ten šurmulingos vietos, ten gera pabūti, ir pasirinkimas didelis – gali ir paprasto, ir gero vyno paragauti.

Jo vyninės idėja – kad tai būtų ne vien vieta išgerti vyno. „Norėtųsi, kad žmonės pas mane ateitų žinodami, kur eina, neatsitiktinai“, – sako p. Vaidotas. Vieną salę jis planuoja paskirti edukaciniams renginiams, degustacijoms. Gal lankytojai ragaudami kas savaitę rinks geriausius kurios nors vynuogių veislės vynus, gal dar ką sugalvos.

Tikromis vyninėmis ar vyno barais p. Vaidotas tas dvi minėtąsias ir pavadintų. „Gal per šiurkščiai pasakysiu, bet dauguma kitų – kaip girdyklos. Ir aš turiu „draugiško vyno“, tačiau nenorėčiau, kad lankytojai rinktųsi tik jį. („Draugiško vyno“ taurė „Burbulio vyninėje“ kainuoja 7 Lt, „mažiau draugiško“ – 35 Lt butelis.) Jei tapčiau vien „draugiško vyno“ baru, reikėtų daugiau personalo, daugiau žmonių. O aš įsivaizduoju vyninę, kurioje žmogui būtų įdomu, kurioje jis daugiau sužinotų apie vyną“, – kalba p. Vaidotas, pats su svečiais mielai besidalijantis žiniomis apie savo mėgstamą gėrimą.

 

Informaciją pateikė: www.vz.lt

Griežtai draudžiama HORECAGURU.LT paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti HORECAGURU.LT kaip šaltinį.
Vardas:
Vertinimas:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Komentaras:
 
Vartotojų sritis
Renginių ir parodų kalendorius
<< Lapkritis 2017 >>
PATKPnŠS
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
Paieška
  kontaktai   |   reklama   |   taisyklės   Interneto svetainių kūrimas: ITGroup.lt