SPA
LT | EN
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
HORECA pasaulis
2009-06-02
Visai nesunku suformuluoti tradicinį Ispanijos apibrėžimą – tai kiparisų alėjos, apelsinmedžiai, žydintys gėlynai, auksiniai smėlio paplūdimiai, flamenko šokis, bulių kautynės, iškilmingos Velykų procesijos, Diegas Velaskesas, Franciskas Goja, Pablas Pikasas, Salvadoras Dali, amžinuoju sniegu padengtos kalnų viršūnės, savo didybe nusileidžiančios tik Šveicarijai ir Austrijai, bei puikus klimatas – Ispanija gali pasigirti turinti daugiausia saulėtų dienų metuose. Ši šalis didžiuojasi ne tik išskirtiniu gamtos grožiu, bet ir nuostabia tradicine virtuve.

Vynas ir kiti gėrimai

Ispanija visiems žinoma kaip vyno kraštas. Nė vienas ispanas nesėda prie stalo be vyno. Tai pagrindinis gėrimas, suteikiantis ispanams neišsenkančios energijos, kuria jie sugeba užkrėsti ir į šią šalį atvykusius poilsiautojus. Ispanijoje vynas pigesnis už pieną ar alų. Galima sakyti, kad vynas ispanui – kaip vanduo. Kai kuriuose Ispanijos kraštuose, pavyzdžiui, centrinėse lygumose javus, vaisius bei vynuogynus auginančioje Maljorkoje, vyno tradicijos siekia dar finikiečių laikus. Nors ir išgyvenusi sunkius vyndarystei laikotarpius, Maljorka vis dar gali pasiūlyti šio tauraus gėrimo, kuris visada palieka nepamirštamą skonį ir nuostabių prisiminimų. Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje, jo gamybai kiekvienais metais sunaudojama 3 mln. tonų vynuogių. Vietinis vynas geriamas prie beveik visų patiekalų. Kalbant apie alų, patys ispanai labiausiai mėgsta šviesųjį alų – Dorado lager.

Kava

Kava yra trijų rūšių: cafe solo – juoda kava, panaši į itališką espreso, cortado – kava su pienu, cafe con leche – pusryčių kava (pusė pieno, pusė kavos). Neskaitant ispaniškų vynų, klasikinės lauktuvės iš Ispanijos – romas su medumi arba dar vienas tipiškas Ispanijos (o ypač Kanarų regiono) gėrimas — nepaprastai saldus geltonas bananų likeris. Atskiriems Ispanijos regionams būdingi šiek tiek skirtingi gėrimai, pavyzdžiui, Maljorkos sala išsiskiria žolių likerio (Palo arba Hierbas) gamyba.

Geriamasis vanduo

Nepatartina vandens gerti iš čiaupo, nes jis labai chloruotas. Geriausia gerti išpilstytą į butelius gazuotą ar negazuotą vandenį, kurio galima įsigyti kiekvienoje kavinėje ar parduotuvėje.

Tipiška Ispanijos virtuvė

Ispanų virtuvė – tipiška Viduržemio jūros šalių virtuvė su daugybe žalumynų, pomidorų, baklažanų, pipirų ir alyvuogių. Įvairios salotos ir žalumynai patiekiami kepti atskirai ir kartu su žuvies patiekalais. Labai populiarūs kalmarų ir krevečių valgiai. Ispanai valgo daug keptos ir troškintos kiaulienos bei lašinių. Populiariausi tradiciniai ispaniški patiekalai: paella – ryžių patiekalas su jūros gelmių gėrybėmis ir smulkinta mėsa, gazpacho – šalta įvairių daržovių sriuba (panaši į Lietuvoje gaminamą čili sriubą su pomidorais), sopa de ajo – tiršta sriuba su česnakais, pipirais, duonos džiūvėsėliais ir kiaušiniu, sobrasada – pikantiška dešra, empanadillas – maži saldūs arba pikantiški pyragėliai, tortillas – omletas su daržovėmis, sūriu, žalumynais, svogūnais ir pan., coca mallorquina – į picą panašus užkandis, ensaimadas – saldus pyragas. Gazpacho visame pasaulyje žinoma kaip šalta vegetariška sriuba, kurios pagrindą sudaro pomidorai. Vietiniai gyventojai juokauja, kad ši sriuba – tai tikrų tikriausias vargšų maistas, kitaip tariant – sriuba iš kirvio, o jei tiksliau – iš baltos duonos, sutrintos su aliejumi, česnaku bei sumaišytos su pomidorais ir kitais priedais. Gazpacho istorijos pradžia siekia Romos laikus. Romos imperijos legiono kariai su savimi turėdavo duonos, česnakų, druskos, alyvuogių aliejaus ir acto. Kiekvienas gamindavosi tirštą vėsinančią tyrę pagal savo skonį. Tikroji dabartinė gazpacho vėliau papildyta iš Vakarų atkeliavusiais pomidorais. Sakoma, kad Kristupas Kolumbas, besiruošdamas į pirmąją savo kelionę, maisto atsargų statinėse vežėsi iš anksto paruoštą tyrę, kuria vėliau maitinosi įgulos nariai. Jeigu į ją būtų pridėta pomidorų, turėtume sriubą, kuria karštą vasaros dieną dabar gaivinasi visas pasaulis. Andalūzijoje vynuogynuose, citrinmedžių giraitėse ar kviečių laukuose dirbantiems žmonėms kasdien buvo duodamas dienos duonos ir aliejaus davinys, kuris virsdavo gaivinančia vargšų puota. Darbininkai duoną išmirkydavo vandenyje su trupučiu aliejaus, o suteikti skoniui įdėdavo česnako, druskos ir kokių nors šviežių sezoninių daržovių – pomidorų, saldžiųjų pipirų, agurkų, pavasarį – pupų. Visa tai sugrūsdavo mortar (grūstuvėje) arba dormillo – iš alyvmedžio medienos išskaptuotame dubenyje. Ispaniškoji virtuvė stebina ir gausybe įvairiausių padažų, kuriuos ispanai tepa tiesiog ant baltos duonos. Populiariausi tradiciniai padažai – mojo verde ir mojo picon. Mojo verde – padažas iš žalių daržovių – petražolių bei kalendros, labai tinkantis prie keptos žuvies. Mojo picon – raudonas aštrus padažas iš paprikų ir čili. Tradicinių ispaniškų salotų sudėtis paprasta: salotų lapai, pomidorai, svogūnai, alyvuogės, kartais avokadai. Ispanijoje, ypač mažesniuose miesteliuose, populiarūs „specializuoti“ žuvies restoranai (pavyzdžiui, La vieja Tenerifėje). Įdomu yra tai, kad su žuvimi dažnai patiekiamos virtos bulvės su lupenomis – lupena aplipdyta druska. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad bulvės su lupenomis jau nuo neatmenamų laikų verdamos sūriame jūros vandenyje, todėl ant lupenos ir nusistovi druska. Ko gero, tai tik legenda. Lietuviams labiausiai gali trūkti įprastos juodos duonos, kurios Ispanijoje tiesiog nėra.

Smulkieji patiekalai

Toks pavadinimas prigijo dėl tradicijos krevetes, kalmarus, įvairių rūšių žuvytes valgyti rankomis. Rankomis valgomas ir ispanų tapas – tai daug įvairių rūšių patiekalų, kurie patiekiami mažomis porcijomis kaip sumuštiniai arba kaip atskiri produktai (sūris, kumpis, ančiuviai su duona ir t.t.). Bene populiariausias užkandis - vytintas serano kumpis. Jis pjaustomas persišviečiančiais gabalėliais ir valgant patiekiamas kartu su pirmaisiais patiekalais. Vykdami į tarptautines turizmo ar žemės ūkio parodas, ispanai būtinai vežasi šio kumpio „pjaustymo specialistą“, mokantį virtuoziškai supjaustyti šį mėsos skanėstą. Vytintas kumpis yra ispanų pasididžiavimas, nes jis gaminamas tik iš specialios rūšies kiaulių mėsos. Šios kiaulės nuo kitų skiriasi tuo, kad jos šeriamos ąžuolo gilėmis, todėl jų mėsa būna savito skonio. Kiekvienoje Ispanijos dalyje yra skirtingų maisto ruošimo būdų ir valgymo papročių. Pavyzdžiui, Kosta del Sol pakrantėje nepriimta rūkyti mėsos, todėl ji čia vytinama. Parūkytų vištų šiame Ispanijos regione galima nusipirkti tik kartą per metus – per Kalėdas. Siekiant, kad sūdyti kumpiai nepelytų, jie iš viršaus aptepami taukais. Visas kumpis (dažnai ir su nenupjauta kanopa) kabinamas virš baro restorane, parduotuvėse, vyno rūsiuose. Pasakojama, jog pietinės Ispanijos regiono patiekalams įtakos turėjo arabų užkariavimas. Būtent arabai išmokė ispanus nevalgyti virtuvėje, o įrengti valgomąjį, patiekti patiekalus tokia tvarka, kokia galioja iki šiol – šaltieji užkandžiai, sriuba, pagrindiniai patiekalai ir būtinai desertas. Valgymo ritualas prasidėdavo ir baigdavosi rankų plovimu. Šiuo metu šis paprotys išlikęs kaip higienistų rekomendacijos prieš valgį nusiplauti rankas. Rankos plaunamos todėl, kad daugelis šaltųjų užkandžių valgoma be šakutės ir peilio. Sakoma, kad Ispanijos virtuvės formulė – „jūra ir kalnai“. Paragaukite Ispanijos. Be galo kontrastingas ir nepamirštamas skonis.

Parengė Deimantė Valiulytė © horecaguru.lt

sxc.hu nuotr.

Griežtai draudžiama HORECAGURU.LT paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti HORECAGURU.LT kaip šaltinį.
Vardas:
Vertinimas:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Komentaras:
 
Vartotojų sritis
Renginių ir parodų kalendorius
<< Liepa 2014 >>
PATKPnŠS
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
Paieška
  kontaktai   |   reklama   |   taisyklės   Interneto svetainių kūrimas: ITGroup.lt