SPA
LT | EN
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
HORECA verslas
2010-05-10
Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1.900 įvairių organizacijų vykdomųjų finansų vadovų iš 81 šalies, atskleidė, kad tik 50% vadovų neabejoja savo valdomų padalinių galimybėmis efektyviai pateikti informaciją, būtiną svarbiausiems tikslams įgyvendinti.

Daugiau nei 60% vadovų, atsakingų už bendrovių finansus, planuoja didelius pokyčius savo padaliniuose siekdami prisitaikyti prie naujo ekonominio klimato, sakoma IBM atlikto pasaulinio finansų vadovų tyrimo išvadose. Finansų srities vadovų nuomone, per artimiausius trejus metus išaugs poreikis mažinti įmonės išlaidas, priimti greitesnius ir taiklesnius sprendimus ir didinti skaidrumą įmonės finansų srityje.

Tyrimo išvadose sakoma, kad dėl vis sparčiau kintančios verslo aplinkos finansų padalinių vadovams jau dabar reikia pažangesnių prognozavimo, planavimo ir duomenų analizės priemonių. Ekspertų manymu, šių padalinių efektyvumo spragos, kai laiku nesuteikiama informacija sprendimų priėmėjams, yra didelė kliūtis siekiant pagerinti verslo įžvalgumą ir patikimiau valdyti riziką.

„Finansų padalinių vaidmuo organizacijos valdyme dar niekada nebuvo toks svarbus kaip dabar, ekonominio nuosmukio metu. Šis tyrimas parodė, kad iš finansų srities vadovų tikimasi faktais pagrįsto sprendimų priėmimo ir strateginių pokyčių, kurie daromi pasitelkiant šiuolaikines verslo analizavimo priemones“, – teigia Irmantas Kandratavičius,  „IBM Lietuva“ direktorius.

Įmonių apklausą 2009 metais atliko „IBM Institute for Business Value“ ir „IBM Global Business Services“. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip finansų srities specialistai sprendžia kasdienės veiklos, rizikos valdymo ir vadybos problemas.

Ką daryti?

„Nieko nuostabaus, kad tik 50% įmonių vadovų neabejoja padalinių galimybėmis pateikti informaciją. Lietuva patenka į sąrašą šalių, kuriose šis „rodiklis dar blogesnis“, nes tik nedaugelis turi galimybę rinkti ir analizuoti įvairiapusę informaciją. Daugelis netgi Lietuvos rinkos lyderių neturi ir nekaupia duomenų apie savo klientus, konkurentus ir t. t. Įmonė valdoma atsižvelgiant tik į „paskutinę eilutę“ – kiek parduota“, – tyrimo duomenis komentuoja Neringa Romanovskaja, konsultacijų UAB  „Baltijos tinklas“ generalinė direktorė.

Ji pabrėžia, kad dabar net akcininkai, rinkdamiesi vadovus, reikalauja, kad šie žinotų atsakymus į klausimą „kodėl“ ir sugebėtų atsakyti į klausimą „ką daryti“. Tačiau šio atsakymo neįmanoma turėti, jeigu nežinai, „kur dabar slepiasi tavo klientai“.

„Tai yra ne tik Lietuvos vadovų problema. Vakaruose pastebėta tendencija, kad nebegalima gauti atsakymų į šiuos klausimus,  analizuoti duomenų taip, kaip tai buvo daroma iki sunkmečio. Reikia keisti duomenų pjūvius. O mūsų įmonės net neturi ką analizuoti“, – pabrėžia p. Romanovskaja.

Tiesa slypi giliau

Ekspertai pritaria, kad atlikti vien tik įprastas funkcijas šiandien jau nebeužtenka. Tačiau kai kurios bendrovės lemiamą laiką keistis pražiopsojo.

„Apie pasikeitimus rinkose skaičiai kalbėjo jau seniai, bet įmonių vadovai realiai nesitikėjo, kad pokyčiai juos palies asmeniškai, tad nieko ir nedarė. Dabar jau matome, kad psichologiniai veiksniai taip pat turėjo įtakos rizikos valdymui. Daugelio vadovų pirmoji reakcija buvo nieko nedaryti, nes tikėtasi, kad „tai“ praeis savaime, arba „mažinti greitį“, – aiškina konsultantė.

Pasak jos, šiandien visi žino, kad įvyko pokytis, bet ne kiekvienas supranta, koks jis yra realiai. Paprastai nustatoma, kad stinga klientų, sumažėjo perkamoji galia, bet nežinoma, kas slepiasi giliau. 

Dažnai įmonės nepajėgia visų turimų duomenų matyti ir apdoroti vienu metu.

„Bendrovių skyriai yra per daug susiskirstę, nesidalija informacija ar ignoruoja vieni kitų turimus duomenis. Dar pasitaiko ir taip, kad pardavimo kanalai, rinkos yra analizuojami skirtingais pjūviais ir duomenys yra specialiai iškraipomi, kad būtų gauti vadovybės geidžiami rezultatai“, – aiškina p. Romanovskaja.

Neretai neapdoroti, skirtingi duomenys patenka aukščiausiajam vadovui ir šis nežino, ką su jais daryti, kaip sujungti. Ne ką geresnis variantas, kai įmonė remiasi tik finansiniais duomenimis, bet nesugeba jų panaudoti strateginiams planams. O pats prasčiausias scenarijus, kai desperatiškai užsibrėžiami tikslai apskritai neatsižvelgiant į finansinius rodiklius.

„Dažnai įmonė planuoja eksportą, neturėdama jokių galimybių analizuoti savo veiklos ir net nesusimąsčiusi apie savo „statistinį“ veidą. Bet planuoja eiti į nusižiūrėtą šalį ir ten atsiriekti, tarkim, 15% pardavimų rinkos. Kuo grįsti šie skaičiai – įmonės vadovai nežino. Todėl pirmiausia būtina savo galimybes pasverti įvairiais finansiniais pjūviais, o tik tada planuoti plėtrą“, – nurodo konsultantė.

Blogiausia, kad laikmetis pakoregavo daugelio įmonių strategijas, pavertė jas trumpalaikėmis, ieškančiomis išeičių, kaip išgyventi. Nebeliko stabilių strategijų penkeriems ar bent trejiems metams: kiek žiūrima į priekį, tai pusmetis, metai – ne daugiau. Todėl finansų padaliniams atsiranda papildomų funkcijų: jie privalo pateikti svarias įžvalgas, analizes, kuriomis būtų galima pasiremti ne tik ieškant būdų, kaip išgyventi, bet ir panaudoti šią informaciją strateginiams pokyčiams.


Informaciją pateikė: www.vz.lt

Griežtai draudžiama HORECAGURU.LT paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti HORECAGURU.LT kaip šaltinį.
Vardas:
Vertinimas:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Komentaras:
 
Vartotojų sritis
Renginių ir parodų kalendorius
<< Lapkritis 2017 >>
PATKPnŠS
  12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
27282930   
Paieška
  kontaktai   |   reklama   |   taisyklės   Interneto svetainių kūrimas: ITGroup.lt