SPA
LT | EN
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Personalas
2009-10-12
Atleisti žmogų visada yra sunku. Dar sunkiau, jei santykiai su juo bičiuliški. Todėl specialistai pataria su pavaldiniais būti draugiškiems, tačiau į draugystę „šeimomis“ geriau nesileisti.

Lengva pasakyti – laikykitės aukso vidurio. Bet kai darbe praleidžiama daugiau laiko negu namie, užsimezga savitarpio santykiai. Vienose bendrovėse jie yra oficialesni, tik skyrių kolegos leidžiasi į artimesnes draugystes. Kitur – ypač smulkiose įmonėse – visi darbuotojai, neišskyrus paties vadovo, yra tartum viena šeima.

Toks bendradarbiavimas turi ir pliusų, ir minusų.
Pranašumai: pavaldinys, kurį su vadovu sieja draugiški jausmai, jaučiasi labiau įsitraukęs į darbo procesą ir tai stiprina jo motyvaciją ir lojalumą. Vadovui draugiški santykiai su pavaldiniu reiškia galimybę labiau pasitikėti darbuotoju, patirti darbe daugiau teigiamų emocijų. Be to, toks vadovas apie kylančias problemas išgirsta iš pirmų lūpų ir gali laiku imtis reikiamų veiksmų, nes jo kabineto durys pavaldiniams visada atviros iš tikrųjų, o ne tik apie tai skelbiama deklaratyviai.

Draugiški santykiai turi ir trūkumų. Ypač jei su kai kuriais pavaldiniais jie yra kur kas stipresni nei su likusiaisiais.

„Tuomet kiti darbuotojai nejaukiai jaučiasi, matydami išskirtinę vadovo draugo padėtį, dėl to jų motyvacija mažėja. Kartais dėl šios priežasties net mezgasi intrigos įmonėje, nes yra daugiau norinčių užimti „privilegijuotą“ poziciją“, – nurodo Anna Avidan, konsultacijų UAB „Person Premier“ direktorė.

Racionalumas geriau

Dar stipriau minusai išryškėja, jei vadovas yra daugiau emocionalus nei racionalus žmogus: pokalbiai su pavaldiniu-draugu suryja nemažai darbo laiko, o priimant su darbu susijusius sprendimus sunkiau vadovautis vien logiškais argumentais.

Teoriškai grynai dalykiniai vadovo ir pavaldinio santykiai remiasi darbo tikslais. Tačiau net tuo atveju, kai vadovas mano, kad neverta leistis į pernelyg artimus santykius su pavaldiniu, jausmus kontroliuoti nėra lengva,  dažnai draugystė mezgasi savaime. Kai kurie vadovai stengiasi kilusių draugiškų jausmų nedemonstruoti, bet dėl to tie jausmai niekur nedingsta ir vis tiek daugiau ar mažiau lemia vadovo elgesį ir sprendimus.

„Mano nuomone, darbas yra darbas, šeima yra šeima, o draugystė yra draugystė. Todėl nevertėtų jų painioti“, – įsitikinusi Lina Šileikienė, UAB „Kauno alus“ direktorė.

Tiesa, ji priduria, kad su pavaldiniais ir pajuokaujanti, ir apie jų šeimas retsykiais pasiteiraujanti, tačiau į pernelyg artimą bičiulystę nesileidžianti.

„Todėl į tokią padėtį, kad tektų atleisti bičiulį, ačiū dievui, nėra tekę pakliūti ir nežinau, kaip tuomet reikėtų jaustis“, – neslepia Kauno įmonės vadovė.

Tenka apsispręsti

Vis dėlto vadovo simpatijas ar net palankumą pelnę darbuotojai negali būti tikri dėl savo darbo vietos. Bent taip turėtų būti.

„Jei vadovas yra emocingas, jei jo vertybių skalėje noras įtikti yra aukščiau už orientaciją į veikos rezultatus, tikėtina, kad vadovo draugas liks dirbti įmonėje ir tuo atveju, kai verslui tai gali būti žalinga. Iš tikrųjų draugo statusas jokiu būdu nėra leidimas daryti bet ką ir bet kaip. Jei draugas nesusitvarko su darbo užduotimi, vadovas privalo atvirai su juo apie tai kalbėti“, – pataria p. Avidan.

Vykintas Arlauskas, UAB „Blue Bridge Code“ direktorius, pasakoja, kad masinio atleidimo banga jo įmonę aplenkė, tačiau anksčiau yra tekę atsisveikinti su žmonėmis, kurie darbą atlikdavo prasčiau negu galėtų.

„Kai įmonė nėra didelė, kiekvieną dieną bendrauji tiesiogiai, santykiai – stipresni ar silpnesni – užsimezga su visais darbuotojais. Ir kuo tas santykis artimesnis, tuo paprasčiau su žmogumi randi bendrą kalbą. Todėl kartais užtenka tik pasakyti, kad turi jam pastabų, ir šis tuoj pat į jas reaguoja. Galų gale, kai žmogų geriau pažįsti, ir sunkią akimirką gali jam paprasčiau paaiškinti, kodėl esi priverstas priimti vieną ar kitą sprendimą“, – patirtimi dalijasi p. Arlauskas.

Malonu nebus

Jei vadovas vis dėlto apsisprendžia, kad reikia atleisti žmogų, su kuriuo santykiai bičiuliški, reikėtų jam išaiškinti, kodėl jis taip elgiasi. Ir tai turėtų būti argumentų, bet ne emocijų kalba. Žinoma, reikia pasirengti, kad pokalbis bus vienas iš sunkesnių. Jei vadovo ir pavaldinio santykiai iš tiesų buvo bičiuliški, kažin ar pavyks išvengti pastarojo pagraudenimų ar nevilties atodūsių „kaip aš dabar gyvensiu“, „kur aš šiais laikais rasiu darbą“ ar net „iš tavęs šito tikrai nesitikėjau“.

„Natūralu ir žmogiška, kad dauguma vadovų tokiomis aplinkybėmis jaučia nerimą ar kaltę. Svarbiausia šiame pokalbyje išdėstyti dalykinius argumentus, atskirti darbo tikslų siekimą nuo tarpusavio santykių“, – pataria „Person Premier“ vadovė.

Visiškai emocijų ir darbo reikalų atskirti yra neįmanoma, tačiau draugiški santykiai turėtų ir šiomis aplinkybėmis pagelbėti, nes su artimu žmogumi kalbėtis yra paprasčiau, o tikimybės, kad atvirumas bus įvertintas, – daugiau.

***

Informaciją pateikė: www.vz.lt

 

Griežtai draudžiama HORECAGURU.LT paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti HORECAGURU.LT kaip šaltinį.
Vardas:
Vertinimas:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Komentaras:
 
Vartotojų sritis
Renginių ir parodų kalendorius
<< Gegužė 2012 >>
PATKPnŠS
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031   
Paieška
      kontaktai   |   reklama   |   taisyklės