Arūnas Laurinaitis, „Achemos grupės“ viceprezidentas, sako, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį kompleksas turėtų būti įvestas į rinką, per pirmąjį pusmetį bus subalansuotos išlaidos ir pajamos, o į metų pabaigą „Grand SPA Lietuva“ jau turėtų uždirbti pelno – jei ekonominė padėtis nepasikeis. Planuojama, kad komplekso metinė apyvarta turėtų siekti apie 15 mln. Lt.
„Grand SPA Lietuva“ po vienu stogu sujungė vandens pramogų parką, vieną moderniausių gydyklų Baltijos šalyse, porą viešbučių ir konferencijų centrą. Komplekse dirbs 260 žmonių. 
„Aišku, dabartinė ūkio padėtis paveikė kurorto gyvenimą, sveikatingumo ir viešbučių sektorių. Kai ėmėmės rekonstruoti gydyklą ir viešbutį „Lietuva“, žinojome, kad ūkis stoja. Bet laikomės principo, kad investuoti reikia blogais laikais. Kai laikai geri – visi puola į vieną sektorių ir jį paskandina“, – kalba p. Laurinaitis.

Jis sako, kad dabar svarbiausia užduotis naujam kompleksui – stabilizuoti klientų srautus. Kad jų būtų ne vien šventiniu periodu. Ponas Laurinaitis pasakoja, kad dabar analizuojama galimybė pritraukti klientų iš kitų šalių, kuriose reabilitaciją dotuoja valstybė.
„Panašiai kaip mūsų ligonių kasos. Aiškinamės, kokius standartus turime atitikti, kiek tai kainuotų, kokio srauto žmonių galime tikėtis. Žodžiu, ar ekonomiškai atsipirktų. Taip pat aktyviai dirbame su Rusija, Lenkija, Vokietija – kad atsirastume kataloguose, būtume žinomi“, – sako „Achemos grupės“ viceprezidentas.

Inovatyvūs sprendimai

Anot p. Laurinaičio, vienas didžiausių iššūkių statant „Grand SPA Lietuva“ kompleksą – energetikos klausimas. Bendras komplekso pastatų plotas – 30.000 kv. m. Gydykloje ir vandens pramogų parke nuolat reikia šildyti vandenį. Komplekso prijungti prie centralizuoto šildymo „Achemos grupė“ nenorėjo, nes Druskininkuose šilumos energija viena iš brangiausių.

„Labai daug variantų peržiūrėjome ir galiausiai turime 3 šilumos šaltinius“, – teigia p. Laurinaitis. Jų bendras galingumas yra 1,3 megavatų, o šilumos kaina daugiau nei 2 kartus mažesnė, negu prisijungus prie centrinio šildymo.

Vienas iš šilumos šaltinių – procedūrose panaudotas karštas vanduo ir purvas. Įdiegta sistema leidžia panaudoti į kanalizaciją išleidžiamo vandens šilumą. Kitas šilumos šaltinis – geoterminiai gręžiniai.

„Padarėme 100 gręžinių, kurių gylis yra 80 metrų. Visas inžinerinis statinys yra po požemine automobilių stovėjimo aikštele. Taip išsprendėme vietos stokos klausimą. Taip pat turime įrenginių, kurie gamina šilumą iš lauko ir patalpų oro temperatūros skirtumo“, – vardija p. Laurinaitis.

Į energetinius „Grand SPA Lietuva“ sprendimus investuota 6 mln. Lt.

Konkurencijos nebijo

Ponas Laurinaitis sako, kad „Grand SPA Lietuva“ išskirtinė tuo, kad visi pastatai sujungti ir klientas gali patekti bet kur, neišeidamas į lauką. Gydykla aprūpinta moderniausia įranga, kai kurios paslaugos neturi konkurencijos ne vien Druskininkuose, bet ir visoje šalyje.

Jis sako, kad analogiško komplekso nėra kaimyninėse šalyse, todėl kitos gydyklos ar laisvalaikio centrai bus konkurentai tik atskiruose segmentuose. Tiesioginiais konkurentais Druskininkuose jis įvardija „SPA Vilnius“ ir sanatoriją „Eglė“.

„Bet su „SPA Vilnius“ konkuruosime tik teikdami vadinamąsias pramogų paslaugas, o su „Egle“ – gydomąsias paslaugas. Dalį jų klientų, manau, perimsime. „Druskininkų gydykla“ pritaikyta dideliam srautui žmonių, jų tikslinė auditorija kitokia“, – teigia p. Laurinaitis.
Valdas Trinkūnas, UAB  „Raminora“, valdančios „SPA Vilnius group“ vadovas, tikina, kad konkurencijos laukas yra paslaugų asortimentas ir kokybė.

„Manau, kad mūsų tikslas nėra bukai konkuruoti vieniems su kitais, turime rūpintis didesniais klientų srautais į Druskininkus, tada užteks visiems. Pavyzdžiui, tikrai visų bendras reikalas yra per sudėtingas vizų režimas, taikomas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Svečių iš šitų šalių galėtų atvykti gerokai daugiau“, – sako p. Trinkūnas.

***
Informaciją pateikė: www.vz.lt . Tekstas skelbtas sausio 21 d. "Verslo žiniose".