Verslo ar kitaip vadinamas konferencinis turizmas yra vienas iš keturių prioritetų, kuriuos norima įtvirtinti Nacionalinės turizmo plėtros programoje. Tikima, kad ši sritis, kitaip nei itin nuo sezono priklausantis kultūrinis ar poilsinis turizmas, į Lietuvą visus metus galėtų pritraukti gana daug pajamų.

Turizmo verslo atstovai tikina, kad norint konferencijų turizmą išvystyti, būtina steigti nacionalinį konferencijų biurą, kuris konferencijas organizuojančioms bendrovėms pasaulyje pristatytų Lietuvą kaip tam tinkamą šalį.

„Vienos iš svarbiausių turizmo nišų –  verslo – šiandien mes realiai neturime, nes neturime to vieneto, kuris įsuka verslo susitikimų ruletę ir skatina renginiams organizuoti pasirinkti Lietuvą. Kad pavyktų tai įsukti, reikia nacionalinio biuro“, – tikina Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė.

Šiuo metu tokio biuro funkcijas iš dalies atlieka Vilniaus turizmo informacijos centre veikiantis konferencijų turizmo skyrius, tačiau, anot p. Mažeikaitės, šių pajėgų  nepakanka, mat verslo turizmui skatinti reikia jungiančio ir organizuojančio vieneto, kuris įtrauktų ne tik sostinę, bet ir Kauno, Klaipėdos, Druskininkų ir kitas savivaldybes, konferencijų organizatorius, vežėjus, viešbučius, maitinimo įstaigas, atsinaujinusį Litexpo parodų centrą, netgi muziejus.

Papildomas etatas

Verslo turizmas yra svarbus, o ir galimybių jį plėtoti Lietuva turi, pritaria ir Ūkio ministerija, tačiau atskiro biuro steigimas valdžiai kol kas – tabu.

„Ko dabar trūksta  – tai informacijos ir rinkodaros. Kas tai galėtų daryti? Labai norima konferencijų biuro, bet dabar, kol mes įsivažiuosime, reikia sujungti jėgas ir  visiems kartu populiarinti tai, ką turime. Šiuo metu Vilniaus turizmo informaciniame centre yra 2 darbuotojai, kurie populiarina konferencijų galimybes Vilniuje ir Vilniaus rajone. Dabar planuojama priimti 1 žmogų Valstybiniame turizmo departamente (VTD), kuris užsiimtų konferencijų populiarinimu visoje Lietuvoje“, – sako Lidija Bajarūnienė, Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja.

Taip pat nutarta prie veikiančios Turizmo tarybos įkurti iš valstybinių įstaigų ir turizmo verslo atstovų sudarytą darbo grupę konferencijų turizmo klausimams nagrinėti.

Ji pabrėžia, kad šiuo metu itin reikalinga ir verslo pagalba, esą tiek Lietuvoje veikiantys tarptautiniai viešbučiai, tiek parodose dalyvaujantys turizmo verslo atstovai gali padėti pristatyti Lietuvą ir pritraukti žmonių, o biuro idėja kol kas esą paliekama ateičiai.

„Jau trečius metus visi vieningai nutariame, kad biuro labai reikia. Esame pasiruošę, tam turime tinkamą bazę. Lietuvai tai būtų patrauklu, nes toks verslo klientas palieka  4–5 kartus daugiau pajamų nei šiaip turistas“, – biuro poreikiui pritaria Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Papildomo žmogaus prie VTD alternatyvos ji taip pat neatmeta, esą geriau bent kažkokia pradžia nei nieko, tačiau tokį variantą ji vadina „geriausiu iš blogiausių“.

„Alternatyva – etatas VTD, bet tam etatui nėra numatyta lėšų. Dėl to mums labai neramu, nes reikia ir duomenų bazės, turi būti parengta atitinkama informacija, tam reikia lėšų“, – pabrėžia p. Mažeikaitė.

Be jų, anot jos, liktų tik formalus skatinimas ir būtų neaišku, kada tie 1 ar 3 etatai galėtų tapti konferencijų turizmo biuru.

Lėšų „susimestų“

Jurgita Akmantaitė, konferencijų organizavimo bendrovės „ViaConventus“ vadovė, kalbėdama apie galimybę verslui prisidėti prie Lietuvos viešinimo, teigia, kad šiuo metu kone tik verslas tuo ir užsiima.

„Visa tai dabar daro privačios įmonės, mes taip pat. Norint prisitraukti tarptautinį renginį, pirmiausia aš parduodu ne save ar savo bendrovę, o Lietuvą, Vilnių. Kiekviena įmonė tai daro pati, tą patį daro viešbučiai. Bet tai turėtų daryti konferencijų biuras“, – tikina ji.

Vadovė pripažįsta, kad tokio biuro išlaikymas atsieitų nemažai pinigų, tačiau daug kas esą priklausytų ir nuo pasirinkto modelio.
„Paprastai tai būna viešoji ir privati iniciatyva. Užsienyje populiaru, kad prie šios iniciatyvos prisideda ir verslas. Mes esame suinteresuoti, manau, įmonės tikrai prisidėtų“, – sako ji ir priduria, kad Lietuva galėtų pasekti analogiško Estijos  biuro pavyzdžiu, kur 50% reikiamų lėšų skiria vyriausybė, likusi dalis ateina iš verslo ir savivaldybių.

Pasak p. Šiškauskienės, pats logiškiausias būdas realizuoti biuro idėją – įsteigti VšĮ , kurios dalininkai būtų ir Ūkio ministerija ar VTD, ir verslas. Tačiau Vyriausybė, Saulėlydžio kardu mosuojanti per visas VšĮ, tokiai idėjai esą vargu ar pritartų.

Skaičiuojama, kad nacionalinio konferencijų biuro gyvavimui reikėtų apie 300.000 Lt. – 500.000 Lt per metus. Pasak p. Mažeikaitės, idėjai „susimesti“ pritartų ir kitos verslo organizacijos.

* * *

Informaciją pateikė: www.vz.lt Tekstas skelbtas "Verslo žiniose" kovo 30 d.