SPA
LT | EN
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
VIEŠASIS APGYVENDINIMAS
2015-03-20
Prieš priimdamas į darbą nors vieną darbuotoją, darbdavys turi gauti atestatą, prisiimti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, sukurti saugias darbo sąlygas bei instruktuoti darbuotoją apie darbų saugą. Sudarius nors su vienu darbuotoju darbo sutartį, fizinis asmuo ar įmonė tampa darbdaviu. Valstybinė darbo inspekcija parengė informaciją, ką būtina žinoti prieš juo tampant.

Reikia atestato

Kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, vadovo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslauga.

Darbdavių atestavimo tvarką reglamentuoja Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Vyriausybės.

Darbdavys turi savarankiškai arba mokymo įstaigoje pasirengti žinių tikrinimui pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą.

Atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir profesinę riziką darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas gali atlikti pats darbdavys. Tokiu atveju, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, jis mokosi ir pasirengia žinių tikrinimui pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, atliekančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, mokymo programą.

Informacija apie mokymo įstaigas, kurios moko ir atestuoja darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, pateikiama interneto svetainėje adresu aikos.smm.lt, rubrikoje AIKOS/Studijų ir mokymo programų paieška, įvedus mokymo programos valstybinį kodą.

Nuolat stebi riziką

Darbdavys turi užtikrinti darbuotojui saugias ir jo sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:

įvertinti profesinę riziką ir nustatyti faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoti  prevencinių priemonių parengimą ir įgyvendinimą.

Darbdavys turi diegti saugius darbo bei technologijos procesus; darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengti saugos ženklus. Darbdavys privalo įrengti buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas. Norint kontroliuoti riziką, būtina numatyti visus rizikos veiksnius, susijusius tiek su technikos naujovėmis, tiek su socialiniais pokyčiais. Siekiant šio tikslo, svarbiausia nuolat stebėti riziką.

Instruktuoja darbuotojus

Darbuotojams draudžiama pradėti darbą, jei jie neapmokyti saugiai dirbti (arba neįsitikinta, kad geba saugiai dirbti) ir neinstruktuoti. Darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką įmonėje turi nustatyti įmonės vadovas (Instruktavimo tvarkos nustatymo ūkio subjekto metodines rekomendacijas galima rasti VDI interneto svetainėje vdi.lt, rubrikoje Metodinės rekomendacijos).

Atsižvelgiant į įmonės ekonominę veiklą ir darbuotojų skaičių, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo funkcijoms vykdyti turi būti paskirtas vienas ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigiama darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyba ar sudaryta sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo. Šias funkcijas gali atlikti ir įmonės vadovas.

Darbuotojai turi būti nuolat informuojami, su jais konsultuojamasi visais su darbo sąlygomis susijusiais klausimais. Būtina nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Nepranešus „Sodrai“ – bauda

Lietuvos darbo įstatymai numato darbdaviui galimybę nustatyti bandomąjį laikotarpį iki 3 mėnesių.

Tačiau net ir tokiu atveju su šiuo asmeniu turi būti sudaryta darbo sutartis. Ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie naują darbuotoją turi būti praneštą „Sodrai“. Priešingu atveju toks darbas laikytinas nelegaliu ir už jį gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 868 Eur iki 2.896 Eur už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Bandomojo laikotarpio trukmė ir sąlygos aptariamos darbo sutartyje. Jei bandomuoju laikotarpiu darbuotojas pasirodo netinkamas, jis gali būti atleidžiamas pagal Darbo kodekso 107 straipsnį.

Pavyzdinė sutartis

Prieš leidžiant įdarbintam asmeniui dirbti, privaloma su juo sudaryti rašytinę darbo sutartį. Jos pavyzdinė forma patvirtinta Vyriausybės nutarimu „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“. Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai. Darbo sutartyje turi būti aptartos būtinosios darbo sutarties sąlygos: darbovietė (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinis padalinys ir kt.), darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), darbo užmokestis bei kitos darbo sutarties sąlygos.

Sutarčių rūšys

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Atsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį bei jo atlikimo būdą, darbo sutartis gali būti kelių rūšių.

Neterminuota darbo sutartis – tai darbo sutartis, sudaryta neterminuotam laikotarpiui.

Trumpalaikė darbo sutartis gali būti sudaryta ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikui. Trumpalaikė darbo sutartis gali būti sudaroma skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti, laikinai nesantiems (dėl ligos, atostogų ir panašiai) darbuotojams pavaduoti.

Trumpalaikė darbo sutartis taip pat gali būti sudaryta su studentais, moksleiviais jų atostogų metu, vadovaujantis Darbo kodekso 277 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatomis dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų. Kada ir kaip sudaroma ši sutartis, nustatyta Vyriausybės nutarimu „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“.

Terminuota sutartis

Terminuota darbo sutartis sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys (Darbo kodekso 109 straipsnis).

Antraeilių pareigų sutartis sudaroma, kai darbuotojas laisvu nuo darbo pagrindinėje darbovietėje laiku eina kitas pareigas ar atlieka darbus. Antraeilių pareigų darbo sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Vyriausybės nutarimas „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“.

Nuotolinio darbo sutartis sudaroma, kai darbo sutartyje sulygtą darbo funkciją arba dalį sulygtų darbo funkcijų darbuotojas atliks kitose jam priimtinose vietose, t.y. ne darbovietėje. Tokiu būdu atliekamo darbo ypatumus reglamentuoja Lietuvos Vyriausybės nutarimas „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“.

Darbo laikas

Įprastas darbo laikas (visas darbo laikas): 8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę.

Sutrumpintu darbo laiko režimu privalomai dirba asmenys iki aštuoniolikos metų; asmenys, dirbantys naktį; darbuotojai, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa – jų darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Lietuvos Vyriausybės nutarimai: „Dėl Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo“,

„Dėl Sutrumpinto darbo laiko trukmės nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Darbuotojai gali dirbti trumpesnį darbo laiką: pavyzdžiui, 1 valandą per dieną.

Darbuotojui taip pat gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį (pvz., mėnesį, ketvirtį, per keturis mėnesius, o kai kuriais teisės aktų nustatytais atvejais – per metus). Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo dienos (pamainos) trukmė – 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja Darbo kodekso 149 straipsnis.

Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

Teks pildyti grafiką

Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo laiko paskirstymas žymimas darbo grafike. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo, o įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbuotojų darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje žymima kiekvieną dieną dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinė forma ir pildymo tvarkos aprašas patvirtinti Lietuvos Vyriausybės nutarimu.

Ir vėl baudos

Darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį įmonėse, įstaigose, organizacijose, darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis bei kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymas į šį žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 144 Eur iki 1.448 Eur.

Atostogos – po pusmečio

Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus – bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. Kasmetinių atostogų eilės sudarymo tvarka gali būti įtvirtinta lokaliniame teisės akte, ji gali būti įgyvendinama sudarant darbuotojų atostogų grafiką ar žodine forma, kuri yra galiojanti ir teisėta, jei atitinka šalių tikrąją valią. Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos tais pačiais darbo metais (Darbo kodekso 169 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jei nėra susitarta konkrečiai dėl kasmetinių atostogų suteikimo datos ir nesuderintas kasmetinių atostogų grafikas, tai kasmetinių atostogų laikas derinamas šalių susitarimu.

Darbo tvarkos taisyklės


Darbo tvarkos taisyklės nėra privalomos, tačiau atsižvelgiant į jų paskirtį (darbo tvarkos taisyklėse nustatoma suminės darbo laiko apskaitos taikymo tvarka, taip pat nurodomas kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga bei kiti darbdavio nustatyti darbo drausmės reikalavimai) būtų tikslinga jas turėti, jei ateityje dėl darbo funkcijų ar drausmės kiltų su darbuotoju konfliktų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojui darbo tvarkos taisyklės bus privalomos tik tada, kai šis su jomis bus supažindintas pasirašytinai.

Sveikatos tikrinimo grafikas

Darbdaviui, remiantis Darbo kodekso 265 straipsnio 5 dalimi, yra nustatyta pareiga tvirtinti darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, suderintą su sveikatos priežiūros įstaiga, bei kontroliuoti, kaip laikomasi šio grafiko. Sąrašą darbdavys sudaro vadovaudamasis Lietuvos Vyriausybės „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“ bei Lietuvos sveikatos apsaugos ministro „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. Su sveikatos tikrinimo grafiku darbuotojai privalo būti supažindinti pasirašytinai.


Informacijos šaltinis: http://vz.lt
Griežtai draudžiama HORECAGURU.LT paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti HORECAGURU.LT kaip šaltinį.
Vardas:
Vertinimas:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Komentaras:
 
Vartotojų sritis
Renginių ir parodų kalendorius
<< Rugsėjis 2017 >>
PATKPnŠS
    123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 
Paieška
  kontaktai   |   reklama   |   taisyklės   Interneto svetainių kūrimas: ITGroup.lt