„Jei produktas geras – jis turės savo pirkėją, juolab kad praėjusių metų pradžioje spaudęs sunkmetis prieš žiemą pasitraukė“, – sako Loreta Šaparnienė, UAB  „Meškėnas“ savininkė.

Per praėjusius metus įmonėje nuveikta labai daug: šiandien  šokoladų „Tai tau“ jau galima įsigyti didžiosiose „Rimi“,  „Maxima“ ir  „Norfa“ parduotuvėse, o prekybos tinklui  „Iki“ pradedama gaminti šokolado  „Gurmanų“ linijai. Vieninteliai ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse pradėjo gaminti  5 g šokoladukus prie kavos ar arbatos. Ir išsyk sulaukė užsakymų  ne tik iš viešbučių ir restoranų, bet ir iš verslo įmonių.

Be to, smaližiams rengiama išskirtinė naujiena – gianduiotto, Pjemonto šokoladas, kurio forma panaši į apverstos valties. Pasak p. Šaparnienės, šis saldumynas yra italų paveldo produktas, tad ir reikalavimai jam išskirtiniai. Pavyzdžiui, lazdyno riešutai iš Pjemonto regiono yra privalomi.

„Visas šokolado receptūras sukūrėme patys. Patys triname kakavos masę, kakavos sviestą ir cukrų. Ir tvirtai galiu pasakyti, kad šiandien rūšinio šokolado, be mūsų, Lietuvoje niekas negamina“, – pabrėžia „Meškėno“ savininkė.

Pasak jos, prestižinį produktą atranda ir užsienio pirkėjai –  vakar pasirašyta sutartis su didmenininku, tiekiančiu prekių lietuviškoms parduotuvėms Airijoje ir  Anglijoje, derybos vyksta dėl produkcijos airiškiems prekybos tinklams.

Kol šokoladas skinasi kelią, „Meškėną“ maitina šokolado glaisto gamyba pieno ir ledų pramonei bei konditerijai. Glaistai sudaro apie 80% visos gamybos.

„Manome, kad kaip šokoladinio gaisto gamintojai sustiprėjome tiek, kad tapome pajėgūs pasiekti galutinį vartotoją“, – kodėl sunkmečiu ryžosi investuoti į gamybą ir į prekių ženklą, aiškina p. Šaparnienė.

Kas nesunaikina – sustiprina

Algimantas Jablonskas, UAB  „AJ šokoladas“ savininkas, nei konkurentų, nei sunkmečio nesureikšmina ir juokauja, kad tokio  antidepresanto kaip šokoladas pirkėjų visada atsiras. Be to, šiuo metu plėtra pigesnė, nes pigiau išsinuomoti patalpas ar pasamdyti darbuotojus.

Todėl prieš Valentino dieną „,AJ šokoladas“ sostinės senamiestyje atidaro šokolado restoraną, jau baigia gaminti pakuotę naujam gaminiui – šokoladui su aitriosiomis paprikomis ir žaliosiomis citrinomis. Šokolado žaliavą įmonė atsiveža iš Belgijos.

„Per krizę galima stipriai išaugti ir smarkiai pasistūmėti į priekį, nors aplinkui daug kas neišgyvena“, – pasirinkta strategija neabejoja p. Jablonskas.

Dideliems nelengva

Lionginas Šepetys, AB  „Vilniaus Pergalė“ generalinis direktorius, linkęs ginčyti „Meškėno“ teiginį, neva jie vieninteliai lietuviško šokolado gamintojai.

„Lietuvoje kakavos pupelių dar neauginame. Kokios stadijos įvežtinės sudedamosios dalys virsta šokoladu ir kada jis pasidaro lietuviškas? Tai tas pats, kaip tvirtinti, jog pirma atsirado ne višta, bet kiaušinis“, –  naujokų pranašumo neįžvelgia saldainių ir šokolado bendrovės vadovas.

Nors „Vilniaus Pergalė“,  pasak jo, turi vieną moderniausių Europoje šokolado gamybos linijų ir turėtą šokolado plytelių rinkos dalį pernai pavyko padidinti, jis pripažįsta, kad gyvenimas nėra saldus. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse vartojimas mažėja, kas antras maisto produktas parduodamas per akciją ar išpardavimą. O tai rizikinga ir mažina uždarbį. Todėl šiemet augti planuojama  kuo daugiau eksportuojant.

Dėl brangstančios žaliavos, sumažėjusios perkamosios galios ir didžiulės konkurencijos užsienio rinkose šviesesnių perspektyvų kol kas nemato ir „Rūta“.  Algirdas Gluodas, UAB „Rūta“ direktorius, neslepia, jog didieji fabrikai modernėjant gamybai patys šokolado nebegamina – įsiveža.

„Mes jau įsitikinome, kad patiems šokolado gaminti neapsimoka“,– paaiškina „Rūtos“ vadovas. Jo manymu, siaurą specializaciją ir modernią gamybą turinčioms įmonėms gyventi lengviau – ten, kur reikalingas rankų darbas, gamyba gerokai pabrangsta. Bet anaiptol nežada nuleisti rankų: įmonė pradeda saldainių gamybą su daug vitamino C turinčiomis aktinidijų uogomis. Vakar direktoriaus darbotvarkėje buvo įrašyta ir saldainių su moliūgais degustacija.

*** 

Informaciją pateikė: www.vz.lt . Šis straipsnis "Verslo žiniose" buvo publikuotas 2010 m. vasario 2 d.