Sakytum, sunkmetis, bet penktadienio vakarais jo ir su žiburiu Vilniaus vyninėse neaptiksi. Pasižiūrėję filmą naujajame kino teatre „Pasaka“, vakarą nutariame vainikuoti vyno taure. Tiesiai iš kino teatro durys veda į „La Boheme“ – vyninėje šurmuliuoja minia, ant kelių laisvų stalų svečių laukia lentelės „Rezervuota“. Kita netolima vyno vieta – „Franki“ prie Mokytojų namų. Ir čia žmonių pilna, o keli laisvi stalai – rezervuoti. Ką gi, proga pati siūlosi, – traukiame universiteto ir prezidentūros link, į naująją „Bottega del Vino“, čia jau randame kelias laisvas vietas. Šviesiame rūselyje jauku. Interjeras – minimalistinis, švarus: be nereikalingų daiktų, be įprastinių stiklainių su vyno kamščiais. Visai smagu, bet kiek kitaip nei čia pat, už kampo, esančioje „Tapo D‘Oro“ vyninėje, kurioje jau susiformavusi ir publika, ir tradicijos. „Bottegos“ publika tokia pat draugiška, tik šiek tiek jaunesnė – universitetinė, o personalas labai malonus.

Vyninėje prekiaujama tais pačiais itališkais vynais, kaip ir „Tapo D'Oro“, tik čia jų kiek mažiau – per 20 rūšių (apie 10 pilstoma taurėmis). Pilstomasis namų vynas kainuoja tiek pat (1 l – 21 Lt), tokios pat rūšies vynas buteliais išsinešti – apie 5–6 Lt brangiau.

Užtai „Bottegoje“ pietums gausi itališkos virtuvės patiekalų. Sriuba kainuoja 3 Lt, antrasis patiekalas – 8–10 Lt. Užsukę kitą dieną ragavome lazanijos ir trintos brokolių sriubos. Kad pirštus laižytumeis, negali pasakyti – keistokas pasirodė lazanijos įdaras – morkos ir kukurūzai, tačiau buvo sotu. Kitą dieną valgyti vamzdeliai (it. canelloni) su mėsa (9 Lt) buvo puikūs. Maloniai nuteikė ir atnešta pilna pintinėlė pačioje vyninėje kepamos duonos – tikrai skani.

Už 2 dubenėlius sriubos (6 Lt), vieną lazaniją (9 Lt) ir 150 g ąsotėlį namų vyno sumokame 22 Lt. Skanioji duona – nemokamai. Vakaro valgiaraštyje – tradiciniai užkandžiai prie vyno: sūriai, vytinti kumpiai, alyvuogės, bruschetta – kainos nuo 4 iki 12 Lt.

Apie dienos patiekalus vyninės šeimininkai kasdien praneša socialiniame tinkle „Facebook“, ten pat skelbia naujienas (pvz., apie rengiamas italų kalbos pamokėles). Internetinis puslapis – bottegadelvino.lt – pradėjo veikti spalį, bet informacijos jame nedaug.
Miela, nebrangi vieta nepretenzingai kompanijai. Minusas – tualetai prie pat baro.

„Lola“

Pro amžinai žmonių pilną „Tapo D'Oro“ leidžiamės „Klaipėdos“ viešbučio link, ten atidaryta vyninė „Lola“, priklausanti seserims Saulei ir Indrei Šaltenytėms, šeimos draugui Laurynui Gaižučiui. Savininkus minime neatsitiktinai – žiniasklaida jau papasakojo istoriją: vyninė pavadinta seserų mamos – vertėjos Lolos Šaltenienės – vardu, beveik prieš metus išėjusios Anapilin. Ji buvusi be galo komunikabili, energinga, saulėta moteris, turėjo daug bičiulių, buvo draugijos siela, o vyninė – savotiškas jos atminimas. Vyninėje išties jauku – šeimininkės malonios, interjeras primena 4-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį: antikvariniai arba sendinti baldai, asmeninės nuotraukos ir plakatai ant sienų, senutėlis pianinas. Ir Ellos Fitzgerald balsas čia tinka.

Vyninės valgiaraštyje – gėrimai ir užkandžiai, nuo šio savaitgalio svečiai, žadama, galės gardžiuotis ir kepsniais. Užkandžiai – sūrio, mėsos rinkiniai, daržovės, bruchetta kainuoja nuo 7 iki 25 Lt, pilstomasis vynas taurėmis (150 g) – nuo 8 Lt, buteliais – nuo 35 Lt. Už bruchetta (4 vnt.) su pekorino sūriu, gražgarstėmis ir balzaminiu actu bei alyvų aliejuje marinuotų daržovių (p. Saulės rankų darbas) rinkinį su skrudinta duona bei 2 taures vyno (8 ir 9 Lt) sumokame 46 Lt.  Bruchetta ir daržovės – labai skanu, tik prie daržovių norėtųsi ne skrudintos, o minkštos duonos – aliejui padažyti.

Per kelias savaites nuo atidarymo „Lola“ prisipildė žmonių – vakarais ir čia jų apstu. Akivaizdu, jog tai visai kitokia publika nei gretimose vyninėse – vyresnė, solidesnė, turinti daugiau pajamų. Čia tiesiog kitaip – kitokia aplinka, kitokios kainos, tų vyninių ir neverta lyginti.

Elegantiška vieta stiliaus paisantiems žmonėms. Minusas – nedovanotinai trumpa vyno korta, jeigu tai vyninė. Kukliu VŽ „Savaitgalio“ supratimu, vyninė yra vieta, kurioje didžiąją dalį gėrimų sudaro įvairiausi vynai. Priekabiai skaičiuojame „Lolos“ pasiūlymus: raudonojo vyno – 9 rūšys, baltojo – 5, putojančio – 3 (padavėja, draugiška ir paslaugi, pastarąjį kažkodėl atkakliai vadina šampanu), iš viso – 17 rūšių. Įvairių stipriųjų gėrimų – 21 rūšis, dar yra vermuto ir „Campari“. Šiuo atveju yra mažiausiai dvi išeitys – atsispirti madingajai „vyninių“ tendencijai ir vadinti „Lolą“ ne vynine, o baru ar restoranėliu.
Arba – ryžtingai papildyti vyninės asortimentą – ir vyno rūšių, ir kainų požiūriu.

„Vinchenso“

Iš centro paneriu keliaujame į dešinįjį krantą, į vyninę-sandėlį „Vinchenso“ greta Baltojo tilto. „Vinchenso“ – ir vėl kitokia. Pirmiausia, dėl vietos. Įpratusiam prie ankštų senamiesčio erdvių, čia atsiveria platumos – visas Neries vingio slėnis. Viduje jaukumą kuria dėžės su įvairiausiais vynais, nuo lubų nuleisti natūralaus medžio pluoštai, minkšti foteliukai, ką jau kalbėti apie „atvirukus“ už lango.
Žodis „sandėlis“ prie „vyninės“ prišlietas neatsitiktinai: vyninės centre rikiuojasi sandėlį imituojanti vyno dėžių eilė. Vyno galima išsirinkti ir išsinešti, o gali, sumokėjęs 5 Lt „kamščio mokestį“, ragauti jo vietoje. Kitose vyninėse toks mokestis nėra fiksuotas, jis priklauso nuo butelio kainos.

Šioje vietoje vyno daug, kainos – nuo 72 iki 9,99 Lt už butelį. Vynai – Senojo ir Naujojo pasaulių, yra žinomų gamintojų, yra ir visai nematytų, linksmų, tarkime, „Lambrusco“ už 9,99 Lt. Pilstomojo vyno taurė (120 ml) – nuo 3 Lt.

Daržovės, sūriai, mėsos užkandžiai „Vinchenso“ kainuoja panašiai tiek, kiek „Bottega del Vino“ ar „Tapo D'Oro“ – kai kas litu kitu pigiau, kai kas – brangiau, tačiau pirmosiose jie – geresnės kokybės ir pasirinkimas įvairesnis. Ir „Vinchenso“ siūlo dienos pietų (12–18 val.). Sriuba ir karštasis patiekalas kainuoja 9,99 Lt. Porcijos normalios, gana skanu ir sotu. Kava, arbata – 1,99 Lt. Vanduo su citrina – nemokamai kiek nori. (Šią pastabą parašėme prisiminę vasaros nutikimą „La Boheme“ vyninėje, kai netikėtai paaiškėjo, kad už į valgiaraštį neįtrauktą vandenį teks susimokėti, ir ne taip jau menkai).
„Vinchenso“ atidaryta vos ne tu pačiu metu kaip „Lola“ ir, nepaisant vietos (ak, ne centras!), lygiai taip pat greitai prisipildė žmonių. Penktadienio vakarą abu aukštai buvo užimti, teko rezervuoti staliuką kitai dienai.

Jauki vieta už palyginti nedidelę kainą. Minusas – akivaizdžių nepastebėta.

„In Spiritus“

„Universiteto Pub'o“ šeimininkai greta per naktį veikiančios studentiškos aludės atidarė vyno barą-restoraną „In Spiritus“.  Dieną vyninėje galima pavalgyti (dienos pietūs – 8,50 Lt, kiti patiekalai 8–24 Lt), o vakarais ir naktimis (iki ryto) – šėlti senojoje šokių salėje.

Penktadienio vakarą laisvų vietų vyninėje neradome. Greitosiomis peržvelgėme valgiaraštį: vyno sąraše – apie 40 rūšių vynų. Pavadinimai daugeliui gerai pažįstami, kai kurie – ir atsibodę. Butelis vyno kainuoja 35–70 Lt, taurė namų vyno (100 g) – 4 Lt. Vyninėje netrūksta populiarių stipriųjų gėrimų. „Studentiškoje įstaigoje“ gausi ir alaus.

Darbo dienomis „In spiritus“ anksčiausiai užsidaro 22 val., savaitgaliais dirba iki 4 ar 5 val. ryto, bet greta esančioje vyno (ir kitų alkoholinių gėrimų) parduotuvėje gėrimų galima nusipirkti visą parą: nori – gerk vietoje, nori – neškis. Vynų pasirinkimas parduotuvėje kiek didesnis nei vyninėje, o kainos – šiek tiek mažesnės.

Minusas – „universitete“ įsteigtas „vyno fakultetas“ nieko nepakeitė – tai buvo ir yra vieta „užbaigti“ iki ryto užsitęsusį vakarėlį. Tiesiog dabar įėjimas į barą vienas, o pavadinimai – du. Klausimas: kodėl ši vieta pavadinta vynine?

Informaciją pateikė: www.vz.lt